Gervėčių kraštas yra Baltarusijos Respublikos Astravo rajono pietrytinėje dalyje, apie 70 km į rytus nuo Vilniaus ir apie 20 km į rytus nuo Astravo. Tai etnografinės Lietuvos žemės. Lietuviški kaimai išsidėstę dviejų kolūkių (Rassviet ir Rodina) teritorijoje. Kompaktiškai lietuvių gyvenamo arealo plotas apie 70 km2. Čia gyvena 1.7 tūkstančių žmonių: lietuviai, baltarusiai, lenkai, rusai, ukrainiečiai. Pusė gyventojų yra lietuviai. Areale yra 14 kaimų ir Gervėčių miestelis. Devyniuose kaimuose lietuviai sudaro absoliučiai gyventojų daugumą (80-90%).
Pagal fizinį geografinį rajonavimą Gervėčių krašto teritorija yra Švenčionių - Naručio aukštumos pietrytiniame pakraštyje. Per krašto teritoriją teka Ašmenos ir Aluošios upės su savo mažesniais intakais. Rytuose teritorija siekia Neries upę. Šiaurinėje dalyje reljefas banguotas, tolygiai kylantis Naručio link. Žemės čia vidutinio derlingumo (priesmėliai, priemoliai), tarp dirbamų laukų įsiterpę nedideli miškeliai. Šiaurinė ir centrinė dalis tinkamos žemdirbystei. Pietinėje Gervėčių krašto dalyje reljefas lygesnis, daug miškų. Buvusios didelės pelkės ir balos dabar nusausintos, nutiesta daug aplyginti gerų kelių. Centrinės ir rytinės dalies upės, upeliai, užpelkėję vietos ir miškai yra natūralios teritorijos pertvaros, kurios apsunkina ryšius tarp gyvenviečių ir veikia gyventojų pasiskirstymą. Teritorijos rytinėje dalyje, Ašmenos pusėn, tarp Ašmenos ir Neries upių plyti miškų masyvai, daugiausia sausi pušynai. Šiuose miškuose yra keletas kaimų, priklausančių Rassviet kolūkiui (senoji Rudnia, Antaniškės, Navaselkai ir kiti). Bet lietuviškai kalbančių juose reta. Sprendžiant iš įrašų kapinių paminkluose, XX amžiaus pradžioje dauguma gyventojų čia buvę lietuviai. Pietinėje ir rytinėje Gervėčių krašto dalyje yra labai palankios gamtinės sąlygos turizmui ir poilsiui organizuoti.
Astravo rajono gamtos apsaugos inspekcijos žiniomis Gervėčių krašte nėra gamtos paminklų ar draustinių. Į vakarus nuo Mockų kaimo yra nedidelis pilkapynas (7-9 pilkapiai) ir legendomis apipintos Plikasis kalnas. Spėjama čia stovėjus pilį. Mockų pilkapynas yra archeologijos paminklas. Gervėčių bažnyčia yra architektūros paminklas. Mūsų nuomone, į architektūros paminklų sąrašus verta įrašyti Girių kaimo kepinių koplyčią ir koplyčią Dubuko kaime. Saugotinai kaimais reikėtų paskelbti Mockus, Milcėjas, Knistuškes. Vertingi yra užstatymo ir liaudies architektūros požiūriu pokario metais nepakitę Rimdžiūnų, Galčiūnų, Gėliūnų, Gervėčių gyvenviečių užstatymo fragmentai, taip pat Viktasinos ir Navaselkų kaimai, kuriuose lietuviai negyvena.